Aktyvi bendruomenė, kartu švenčianti Jonines, bei susitikimuose su savivaldybe primygtinai reikalaujanti dažniau į rajoną važiuojančio viešojo transporto. Nemokamas batutas vaikams, bendruomenės daržas arba „restoranų diena“, joga gryname ore ir susitikimai su vietos policija. Tokių rezultatų pasiekė bendruomenės, vieną dieną nusprendusios, jog atėjo metas pažinti savo kaimynus. „Kaimynų dienos“ iniciatyva, pasaulyje prasidėjusi prieš gerus penkiolika metų, o Lietuvoje – 2014-aisiais. Šiemet ji vyko gegužės 27-28 dienomis.
Klaipėdoje – batutas vaikams ir policininkai suaugusiems
Klaipėdietis Saulius Liekis „Kaimynų dieną“ uostamiesčio Žvejybos uosto rajone organizuoja jau antrus metus. Prie bendruomenės iniciatyvos prisijungia ir vietinis verslas – Mėmelio taupomoji kasa aplinkinių rajonų vaikams pastato batutą, ant kurio šventės metu jie gali dūkti.
„Vaikai, buvo užsiėmę batutu, o tėvelius su pledais, arbata ir užkandžiais pakvietėme tiesiog išeiti į kiemą“, – apie šių metų šventę pasakojo S. Liekis.
Ši bendruomenė praėjusiais metais šventė gana neįprastai – su policijos pareigūnais. Ne, nieko nusikalstamo šventės metu neįvyko – pareigūnai su gyventojais tiesiog bendravo apie egzistuojančią tvarką ir problemas, žymėjo brangesnius daiktus bei dviračius, kad jei šie būtų pavogti, policininkams būtų lengviau juos surasti.
„Šventė tampa įdomi, kai kaimynai sėdi sau ir arbatą geria su policijos pareigūnais. Ne kasdien gali taip pabendrauti. Policija išgirsta, kokios egzistuoja problemos, pataria,“ – pasakojo S. Liekis.
Klaipėdietis pastebi, jog po šventės kaimynai iš skirtingų daugiabučių pradeda sveikintis, aktyviau bendrauti. Nors Klaipėda – pakankamai didelis ir pramoninis miestas, kaimynai prie namo buvo įsteigę ir bendruomenės daržą, užsiauginę pomidorų, prieskoninių žolelių bei cukinijų.
„Klaipėdoje bendruomeniškumas, sakyčiau, yra pakankamai mažas, palyginus su mažesnio miestelio ar kaimo. Tačiau tokių švenčių metu pavyksta burti bendruomenes, įsitraukia ir namų administratoriai, pavyzdžiui, pradeda organizuoti Kalėdų šventę. Žinoma, galbūt geriau ši iniciatyva pavyksta ten, kur yra jaunų šeimų, individualių namų kvartaluose. Tačiau apskritai tai – labai gera idėja“, – sakė „Kaimynų dienos“ Žvejybos uosto rajone organizatorius.
„Kaimynų diena“ Sapiegų parke – su sporto trenerėmis ir spontaniškais „restoranais“
Tuo metu Vilniuje „Kaimynų dieną“ bene aktyviausiai organizuoja antakalniečių bendruomenė. Šios bendruomenės aktyvistas ir „Antakalniečių daržo“ koordinatorius Mindaugas Danys pasakoja, jog šventėje veikė „kaimynų restoranas“, vyko aerobikos ir šokių pamokos, o skautai pamokė mažuosius kepti duoną ant laužo bei rišti skautiškus mazgus.
„Kaimynų diena“ vyksta Sapiegų parke. Ten ilgą laiką veikė ligoninė, kuri prieš metus buvo iškraustyta. Pastatai yra išnuomoti Vilniaus technologijų parkui, juose netrukus atsidarys startuolių biurai. Tačiau parkas, žemė ir daržas lieka bendruomenei. Mes siekiame, kad parke žmonės galėtų smagiai leisti laiką, kartu ar pavieniui, dalyvautų įvairiose veiklose. Į „Kaimynų dieną“ žiūrime kaip į pikniką. Šiuo renginiu norime auginti bendraminčių ratą. „Antakalniečių daržas“ taip pat buvo tiesiog priemonė suburti žmones. Metas liautis galvoti tik savo buto, namo mąsteliais. Pagalvokite, ką galima savo rajone padaryti kitaip, ką galima pakeisti?“, – ragino M. Danys.
Jis teigė, jog į Sapiegų parką kiekvienas gali atsinešti priemonių veiklai, kurią mėgsta – galbūt pūsti burbulus, o gal – gaminti aitvarus.
„Kaimynų diena“ Antakalnyje davė pradžią daugybei kitų renginių: nuo „Tarptautinių restoranų“ dienos iki Derliaus šventės bei didžiulės Kalėdinės mugės, kurią, pasak M. Danio, aplankė keli tūkstančiai žmonių.
Ką bendruomenės aktyvistas patartų žmogui, kuris nori suorganizuoti tokią šventę tačiau nepažįsta nė vieno savo kaimyno?
„Suraskite bent kelis bendraminčius, kuriems patinka, ką jūs ketinate daryti. Svarbu pradėti. Nereikia tikėtis kažkokio didelio rezultato, nusivilti po pirmo karto, kai žmonių ateina mažiau, nei norėtųsi. Tie keli atėję žmonės gali būti branduolys būsimos komandos, kuri vėliau pritrauks šimtus bendruomenės narių“, – patarė M. Danys.
Netikėtas poveikis: kaimynai iš savivaldybės reikalauja pokyčių
Klaipėdietis Andrius Stočkūnas praėjusiais metais šventę suorganizavo pačiu paprasčiausiu būdu – tepasirūpino skelbimais ir keliais suoliukais.
„Grįžęs į tėvų namus nutariau prisijungti prie „Kaimynų dienos“ – man labai patiko jos vizija. Organizavau šventę šiauriniame Klaipėdos rajone – Plytinėje. Kadangi tai – individualių namų kvartalas, o gyventojų – apie 500, labai sunku buvo tikėtis, kiek žmonių ateis į šią šventę. Na, galvojau, ateis bent jau vaikystės draugai“, – prisiminė A. Stočkūnas.
Vis tik šventėje per visą vakarą apsilankė per 70 žmonių, kurių jauniausiajam – vos keli mėnesiai, o vyriausiajam – per 90 metų. Pamatę, kad kažkas vyksta, iš smalsumo prisijungdavo ir kiti kaimynai.
„Tiesą sakant, buvau tinginys. Žmonės dažnai pasirenka kažkokio vykstančio šou stebėtojo rolę, o man norėjosi, kad šįkart jie būtų dalyviais. Taigi aš tiesiog pakviečiau žmones ir atvežiau stalą, suoliukų, porą rakečių ar kamuolių. Tada tiesiog atsisėdau ir žiūrėjau, kaip viskas vyks toliau. Buvo raginimų, kad organizatorius turėtų „lipti ant statinės“ ir rėžti kalbą, bet nepasidaviau tokiam spaudimui“, – pasakojo A. Stočkūnas.
Tačiau kalbų ir planų netrūko – kaimynai rajone netrukus suorganizavo ir Joninių šventę, o galiausiai nutarė šventėmis neapsiriboti – burtis į asociaciją ir iš savivaldybės prašyti geresnio susisiekimo su miestu – mat Plytinė yra pakankamai ištęstas ir viešuoju transportu sunkiai pasiekiamas rajonas.
„Norisi ne tik organizuoti šventes, tačiau ir rūpintis visos bendruomenės gerove, saugumu, viskuo, kas įkvepia gražų gyvenimą. Susikūrė bendruomenės „Facebook“ grupė, kur, tiesą sakant, dažniausiai organizuojami bendri šunų vedžiojimo susitikimai arba dingusių gyvūnėlių paieška. Tuo metu aš esu tas, kuris į visą šią kačiukų-šuniukų tematiką įneša nuobodžių biurokratinių –organizacinių temų“, – juokiasi A. Stočkūnas.
Plytinės bendruomenė jau susitiko su savivaldybės bei viešojo transporto sistemos vadovais.
„Kaimynų dienos“ iniciatorė: daugiabučio kieme gali atsirasti ir daržai, ir lauko krosnys
„Kaimynų diena“ iš tiesų ir gimė Klaipėdoje. Pasaulinės aktyvų jaunimą vienijančios organizacijos „Global Shapers“ projekto „City Alumni“ Klaipėdos klubo narė bei viešosios įstaigos „Idėjos miestui“ įkūrėja ir vadovė Inga Urbonaitė prisimena, jog buvo ką tik grįžusi į Klaipėdą iš sostinės ir svarstė, ar ir čia galima atrasti aktyvių bendruomenių.
„Iniciatyva kilo 2014 metais. Vilniuje nemažai dirbau su bendruomenėmis, o kaip architektė ir urbanistė, mačiau ir tebematau daug galimybių, kaip būtų galima transformuoti viešąsias erdves, suteikti mūsų miestams gyvybingumo. Tačiau tam reikalinga bent viena sąlyga – aktyvios vietos bendruomenės, žmonės mylintys savo aplinką ir neabejingi jos kokybei. Buvau girdėjusi apie „Kaimynų dieną“, kuri pradėta švęsti Prancūzijoje, apie 2000-uosius metus. Ieškojau informacijos bet supratau, kad šitos tradicijos Lietuvoje dar nėra. Iki tol vos kelios bendruomenės minėjo šią dieną (šnipiškiečiai Vilniuje, dragūnai Klaipėdoje), tad pamaniau, kad tai yra labai gera proga padėti rasti kontaktą vieniems su kitais“, – pasakoja I. Urbonaitė.
Urbanistė pastebi, jog šiandieniniuose miestuose miegamieji rajonai yra monotoniški ir dažnai – beveidžiai, o jų gyventojai – susvetimėję ir abejingi savo kaimynams. Nepaisant to, jog turime žalių erdvių, skverų, I. Urbonaitės teigimu jos yra „neįveiksmintos“.
„Kiemo erdvė, net ir daugiabučių rajonuose, turėtų būti suvokiama kaip pusiau privačios erdvės tąsa, laisvalaikio ir poilsio erdvė visai šeimai, ne tik vaikams. Pavyzdžiui, kai kuriuose Berlyno gyvenamuosiuose kvartaluose stovi lauko krosnys, kur bendruomenės nariai gali kartu išsikepti picą ar duoną. Sparčiai populiarėja ir miesto daržų idėja (turime gražų „Antakaliečių daržo“ pavyzdį Vilniuje). Kita vertus, netgi ir automobilių statymo problema būtų sprendžiama kiek kitaip jei žalio ir gyvo kiemo erdvė būtų prioritetas daugumai gyventojų“, – svarstė pašnekovė.
Vis tik viena yra suorganizuoti renginį konkrečioje vietoje konkrečiu laiku, o visai kas kita – įkvėpti bendruomenes įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose imti ir susirinkti draugėn šiltą pavasario vakarą.
„Žinia sklinda iš lūpų į lūpas, socialinėse medijose ir gyvais pavyzdžiais. Kiekvienais metais kviečiame žmones tapti kiemo ambasadoriais ir būti kaimynų iškylos iniciatoriais savame kieme, – apie šventės organizavimą pasakojo I. Urbonaitė. – Pirmaisiais metais patys kabinome plakatus–kvietimus ant daugiabučių laiptinių, ir stengėmės pakalbinti išeinančius ir įeinančius žmones, papasakoti apie idėją, paraginti išeiti į kiemą. Didžiausias pasiekimas buvo nuostabios žmonių emocijos, kai viename senamiečio kieme užsikūrė tikras mini festivalis! Tikiu, kad dar po kelių metų nieko nebereikės raginti, ir kiekvieno kiemo garbės reikalas susiorganizuoti kaimynų šventę.“
Šiandien projektas „City Alumni“ ir organizaciją „Idėjos miestui“ šventę organizuoja bendromis jėgomis, ragindamos įvairias bendruomenes jungtis ir inicijuoti savo renginius.
Na o tiems, kam vis tik stinga idėjų, ką būtų galima nuveikti iškrapščius visus kaimynus iš butų į lauką, „Kaimynų dienos“ iniciatorė I. Urbonaitė pažeria šūsnį idėjų:
- Pasidaryti bendras suneštines vaišes
- Pasipuošti savo kiemą, pavyzdžiui, ant namo sienos nupiešti piešinį arba išmarginti kreidelėmis kiemo plyteles
- Atsinešti muzikos
- Žaisti krepšinį, futbolą ar kitą komandinį žaidimą
- Apsikeisti receptais
- Surengti daiktų aukcioną ar rankdarbių mugę
- Suorganizuoti degustaciją
- Žaisti kėgliais, badmintoną ar kortomis
- Pūsti muilo burbulus
- Dainuoti karaokė, surengti gitarų ar kitų instrumentų koncertą
- Šokti linijinius šokius
- Suorganizuoti jogos treniruotę
- Apsikeisti knygomis
- Pasigaminti šventinius marškinėlius
- Suorganizuoti skaniausio pyrago konkursą
- Surengti orientacines varžybas po kiemą/rajoną
- Pasodinti medį
- Nudažyti suoliukus
- Žaisti stalo žaidimus
- Pinti vainikėlius
- Aptarti, kokias daržoves šiemet sodinti savo kiemo darže
- Surengti dviračių dirbtuves
- Žaisti slėpynes ar kitus žaidimus
- Surengti augintinių pasirodymų vakarą
- Gamintis aitvarus
- Įkasti palinkėjimų dėžutę ateities kartoms
- Apmegzti kiemo medžius ar stulpus
- Kartu pažiūrėti filmą
- Nusifotografuoti su kiekvienu kaimynu
- Apsikeisti pašto ženklais, monetomis ar kitomis kolekcionuojamomis smulkmenomis
- Apsikeisti kambarinių gėlių sodinukais
- Pakabinti kieme supynes
- Ir dar daug viso kito!
Inga Labutytė-Atkočaitienė